Vermikulitas ir perlitas yra neorganinės mineralinės medžiagos, naudojamos sodininkystėje. Vermikulitas sudarytas iš natūralių mineralų. Perlitas yra silicio uoliena, natūraliai pasitaikanti vulkaninio stiklo rūšis. Vermikulitas ir perlitas, pridedami prie dirvožemio ir dirvožemio mišinių, suteikia struktūrą ir pagerina drenažą.
Vermikulitas yra natūraliai susidaranti hidratuotų laminarinių mineralų grupė, vadinama hidratuotais magnio aliuminio silikatais. Apdorojimo metu mineralai kaitinami aukštoje temperatūroje, todėl jie plečiasi. Vermikulitas turi neutralų pH 7.0. Lengva medžiaga sulaiko maistines medžiagas, orą ir drėgmę, tuo pačiu užtikrindama gerą drenažą.
Kita vertus, perlitas yra silicio vulkaninis stiklas. Vulkaninis stiklas susidaro, kai magma greitai atvėsta. Apdorojant perlitą kaitinant aukštoje temperatūroje, medžiaga išsiplečia nuo keturių iki 20 kartų didesnė už savo tūrį. Išplėsta, susmulkinta uolienų medžiaga dažniausiai naudojama vazoniniuose mišiniuose ir dirvose, užtikrina gerą aeraciją aplink augalų šaknis, sulaiko maistines medžiagas ir drėgmę, gerai nusausina. Perlitas, kaip ir vermikulitas, turi neutralų pH.
Vermikulitas ir perlitas atlieka panašias funkcijas sodininkystėje. Dirvožemis, kompostas ir kitos organinės vazonų medžiagos laikui bėgant suyra, išskirdamos svarbias maistines medžiagas. Tačiau vermikulitas ir perlitas nesuyra. Naudojant vieną iš šių medžiagų kartu su organiniais vazonų mišiniais, susidaro tarpas tarp dirvožemio dalelių. Tada augalai gauna reikiamas maistines medžiagas iš organinės medžiagos ir gerą drenažą bei oro cirkuliaciją iš neorganinės medžiagos.
Dauguma sodo dirvožemių nėra tinkami augalams auginti konteineriuose, nes paprastai yra per sunkus auginti konteineriuose. Jam tankėjant, augalų šaknys netenka deguonies, drėgmės ir maistinių medžiagų. Gerą, lengvą vazono dirvą galima sukurti lygiomis dalimis sumaišius priemolio sodo žemę, vermikulitą ar perlitą, kompostą ir durpių samanas.
Pradedant sėklas patalpoje arba įsišaknijus auginiams, svarbu sterili aplinka. Mikrobai, esantys organinėse medžiagose, pavyzdžiui, vazonų dirvožemyje, komposte ar sodo dirvožemyje, gali sukelti sėklų ir auginių puvimą, kol jie nesudygsta arba nesuformuoja šaknų. Mišinį be dirvožemio galima pagaminti lygiomis dalimis vermikulitą arba perlitą sumaišius su stambaus smėlio ir durpių samanomis.
Skirtingai nuo organinių medžiagų, vermikulitas ir perlitas neturi maistinių medžiagų. Pradėjus sėti sėklas vienoje iš šių neorganinių medžiagų, trąšas reikia įberti netrukus po to, kai išdygs daigai. Sėklos aprūpina maistinėmis medžiagomis pirmiesiems augimo tarpsniams, tačiau besivystantiems augalams reikia papildomų maistinių medžiagų, nes sėklose esančios maistinės medžiagos išsenka.