Nustatyti, kuris konkretus gyvatės nuodas yra toksiškiausias, yra šiek tiek sudėtingas procesas, kuris paprastai neturi vieno aiškaus rezultato, prieš tai neapibrėžus tam tikrų kintamųjų. Pavyzdžiui, „toksiškiausias“ gali reikšti, kurios gyvatės nuodai yra pavojingiausi, kai yra tam tikras kiekis, arba gali sušvelninti pradinę idėją, atsižvelgiant į tai, kiek nuodų suleidžia gyvatė per vieną įkandimą. Įkandimo toksiškumas taip pat gali priklausyti nuo įkandimo būdo, ar dantys pradūrė tik odą, ar nuodus pavyko suleisti į veną ar tiesiai į giliuosius raumenų audinius. Daugeliui žmonių mirtingiausia gyvatė pasaulyje yra laikoma Australijos taipanu, tačiau tai tikrai atvira diskusijoms ir interpretacijoms.
Toksiškumas gyvatės nuodams paprastai matuojamas vidutine mirtina doze (LD-50) arba kiekiu, kurio reikia, kad būtų mirtina pusei bandomosios grupės. Šio tipo bandymai paprastai atliekami su laboratorinėmis pelėmis, ir nors jie paprastai būna tikslūs, gyvatės nuodai gali šiek tiek kitaip elgtis pelėje nei žmogaus. LD-50 matavimai paprastai matuojami miligramais kilogramui (mg/kg), o tai rodo, kiek nuodų reikia, kad būtų mirtina.
Šio tipo matavimo naudojimas padeda lengviau palyginti toksiškumo lygius gyvatėse; tačiau rezultatai vis tiek gali priklausyti nuo to, kaip bus pristatyti nuodai. Kai kurie tyrėjai mano, kad poodinės injekcijos, kai gyvatės nuodai įvedami po oda, bet nebūtinai į veną, yra tiksliausi, nes tai reiškia daugumą gyvatės įkandimų. Šio tipo eksperimentuose nuodingiausia gyvatė yra Australijos vidaus taipanas, kartais vadinamas „nuožmiąja gyvate“, kurio LD-50 yra tik 0.025 mg/kg. Tai lyginama su Šiaurės Amerikoje randama vakarine deimantine barškuole, kurios nuodai yra 50 mg/kg LD-18.5, todėl vidaus taipano nuodai yra maždaug 740 kartų toksiškesni nei barškučio nuodai.
Svarstant apie gyvatės įkandimą, kai nuodai suleidžiami tiesiai į veną, į veną, šie skaičiai skiriasi. Vakarinių deimantinių barškuoklių nuodų LD-50 yra 2.72 mg/kg įkandus į veną, o tai žymiai pavojingiau nei atliekant poodinius matavimus. Atliekant intraveninius tyrimus, Australijos rytinė rudoji gyvatė turi toksiškiausius nuodus, kurių LD-50 yra 0.01 mg/kg. Dėl šių matavimo metodų skirtumų sunku nustatyti, kokie gyvatės nuodai yra toksiškiausi.
Dar labiau apsunkina problemą, kiek nuodų suleidžia gyvatė įkandus. Pavyzdžiui, Australijos pakrantės taipanas turi nuodų, kurie yra mažiau toksiški nei Australijos rytinės rudosios gyvatės. Tačiau pakrantės taipanas vienu įkandimu gali suleisti 20–30 kartų daugiau nuodų, todėl pakrantės taipano įkandimas gali būti mirtinas. Tačiau galiausiai šie matavimai yra gana akademinio pobūdžio, nes bet kuri iš šių gyvačių gali lengvai nužudyti žmogų per vieną įkandimą ir per trumpą laiką.