Daugelis religijų reikalauja pasninko kaip atgailos, įsipareigojimo ar tikėjimo akto. Susilaikymas nuo maisto ar gėrimų dažniausiai praktikuojamas įvairiose religijose tam tikrą laikotarpį. Jis naudojamas kaip aukos dievui ženklas, o daugelis religijų visame pasaulyje yra numatę pasninko dienas ir laiką. Kai kurios mėnesinės tęsiasi keletą dienų, o kai kurios leidžia valgyti ir gerti po saulėlydžio. Kai kurie yra griežtai draudžiami, o kai kurie leidžia tam tikrus maisto produktus. Pasninkas beveik visais atvejais yra svarbus pamaldžių žmonių veiksmas ir yra praktikuojamas islame, katalikybėje ir budizme bei daugelyje kitų religijų.
Pasninkas yra esminė indų religijos dalis ir įvairiose vietovėse skiriasi. Induizmo taisyklės yra lanksčios, leidžiančios skirtingą abstinencijos trukmę skirtingu metu. Skirtingi bhaktai pasninkauja skirtingomis dienomis, atsižvelgiant į daugybę dievybių, ir daugelis švenčių gali pasninkauti, nors ir nebūtinai. Kita vertus, judaizmas yra griežtos taisyklės ir reikalauja visiškai susilaikyti nuo maisto, gėrimų ir vandens iki šešių dienų per metus, įskaitant Yom Kippur ir Tisha B’Av. Judaizme tai yra atpirkimo forma.
Islamas, kaip ir judaizmas, pamaldiesiems taiko griežtas taisykles. Musulmonų tikėjimo pasekėjai privalo pasninkauti šventąjį Ramadano mėnesį kiekvieną dieną nuo aušros iki saulėlydžio. Taip pat islamo kalendoriuje yra daug neprivalomų dienų, kai musulmonams draudžiama valgyti, gerti, rūkyti ir lytiškai bendrauti. Pasninkas yra vienas iš svarbiausių islamo tikėjimo veiksmų ir žinomas kaip vienas iš islamo ramsčių. Be to, laikantis privalomo pasninko nuo saulėtekio iki saulėlydžio, Vakarų ir Centrinės Azijos bahajų tikėjimas įtvirtina praktiką kaip meditacijos ir maldos laikotarpį.
Nors daugelyje krikščionių konfesijų to nereikalaujama, daugelis krikščionių pasninkauja kaip išorinė apeiga. Jį galima rasti Biblijoje su Moze, karaliumi Dovydu ir Jėzumi, o Romos katalikybės gavėnios metu penktadieniais sumažinamas valgių skaičius ir susilaikymas nuo mėsos. Anglikanizme tai praktikuojama daugelio šventųjų švenčių dienomis, o Rytų stačiatikybė turi keturis skirtingus pasninko sezonus, įskaitant du skirtingus 40 dienų laikotarpius.
Pasninkas taip pat yra svarbus budizmo tikėjimo principas, kurį praktikuoja vienuoliai ir vienuolės, bet ne pasauliečiai. Tai praktikuojama ir daugelyje nedidelių religijų, įskaitant džainizmą, senovės Indijos religiją; raelizmas, naujausia prancūzų religija, įkurta aštuntajame dešimtmetyje; Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia, kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį; ir sekmininkų bei charizmatiškų krikščionių įvairiomis dienomis.