Daugelis garsių rašytojų taip pat buvo dideli naminių gyvūnėlių mylėtojai – nuo Ernesto Hemingway’aus ir jo šešiapirščių kačių iki Johno Steinbecko ir jo standartinio pudelio Charley, lydėjusio Steinbecką kelionėje, pavaizduotoje „Kelionės su Čarliu“.
Tačiau amerikiečių romanistė ir novelių rašytoja Patricia Highsmith pakėlė savo augintinio aistrą į keistas aukštumas. Highsmith, žinoma dėl savo įtemptų trilerių, tokių kaip „Talentingasis ponas Riplis“, nelabai rūpinosi žmonėmis ir nesidrovėdavo jiems tai pranešti.
Vietoj to, Highsmith pirmenybę teikė gyvūnų, ypač sraigių, draugijai. Ji ne tik augino juos terariumuose savo kieme, bet ir Highsmith kartais nešiodavosi su savimi, net bagaže. Vieno žinomo įvykio metu Highsmith dalyvavo kokteilių vakarėlyje ir atsinešė šimtus mažų būtybių, laikomų ant salotos galvos savo rankinėje. Remiantis 2009 m. biografija, jei Highsmith per vakarienę nuobodžiaudavo, ji padėdavo ant stalo keletą sraigių, kad galėtų šliaužioti. Toks elgesys tikriausiai padeda paaiškinti, kodėl Highsmith didžiąją savo gyvenimo dalį praleido apsupta kačių ir kitų būtybių izoliuotoje sodyboje Šveicarijoje.
Patricia Highsmith pakilimai ir nuosmukiai:
Highsmitho močiutė būsimą romanistą išmokė skaityti būdama 2 metų.
Highsmith nemėgo teisingumo sąvokos ir nesirūpino, kad jos veikėjai būtų baudžiami už piktus darbus.
Triukšmo varginamas Highsmithas mieliau mėgo būti vienas ir palaikyti draugystę paštu.