Migla yra oro taršos, dulkių ir dūmų mišinys, kuris blogina matomumą ir sąveikauja su natūralia aplinka. Jis gali būti antropogeninės arba natūralios kilmės ir turi įtakos oro sąlygoms bei klimato kaitai. Tyrėjai daug dėmesio skyrė šiam reiškiniui nuo aštuntojo dešimtmečio, kai klimato mokslininkai pirmą kartą sužinojo apie miglos vaidmenį meteorologijoje ir bendrosiose klimato tendencijose. Tyrimai šia tema dažnai pasirodo profesionaliuose žurnaluose, skirtuose meteorologijai ir klimato tyrimams.
Šiame mišinyje gali būti įvairių aerozolinių teršalų, įskaitant mažas daleles, tokias kaip suodžiai, ir dujas, išleidžiamas iš pramoninių gamybos įrenginių. Jis gali būti nuo rudos iki mėlynos spalvos ir gali sukurti kraštovaizdį. Nors ne visada iš karto matoma plika akimi, migla gali atsirasti atliekant vaizdo tyrimus, ypač naudojant filtrus, kad būtų poliarizuojamas kraštovaizdis ir ore esantys raštai tampa labiau matomi.
Migloje esančios dalelės gali blokuoti ir sugerti saulės spindulius, pakeisdamos šviesos elgesį. Tai galima pastebėti auštant ir sutemus, kai šviesa gali atrodyti ypač ryški arba keista dėl to, kaip migla trukdo skleisti šviesą. Mišinys taip pat gali atsirasti su kitais teršalais, tokiais kaip smogas, ir gali sudaryti taršos sluoksnius, kurie gali įstrigti tokiose vietose kaip slėniai ir natūralios žemės įdubos, taip pat uostai ir kitos žemumos.
Vizualiai tai gali būti problema, nes sumažina matomumą. Tai gali būti problema, susijusi su navigacija, fotografija, moksliniais stebėjimais ir kita veikla. Navigacijos problemos gali kelti ypatingą susirūpinimą dideliems laivams, kurie negali lengvai sustoti ar pasukti, kad išvengtų pavojų. Pavyzdžiui, fotografai gali pastebėti, kad migla užstoja vaizdus, nufotografuotus horizonte arba šalia jo. Matomumui užtikrinti gali prireikti naudoti specialius lęšius ir kitas priemones.
Be matomumo, migla taip pat kelia pavojų klimatui. Kietosios dalelės gali sudaryti padidėjusios drėgmės kišenes ir paveikti kritulių kiekį bei debesų susidarymą. Jis taip pat gali prisidėti prie atšilimo ir vėsinimo tendencijų, keisdamas oro modelius ir saulės spindulių perdavimą. Be to, jis gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ir saugai, nes jame gali būti teršalų, kurie patenka į kvėpavimo takus ir sukelia dirginimą.
Dėl šių priežasčių mokslininkai nustato ir seka miglos judėjimą, kad sužinotų daugiau apie tai, kaip ji elgiasi. Jų tikslas yra užkirsti kelią, jei įmanoma. Jie taip pat teikia patarimus visuomenės nariams, jei atrodo, kad tai gali sukelti sveikatos problemų.