Gana gaila, kad moterys archeologijoje vis dar susiduria su daugybe tų pačių kliūčių kaip ir kitose pramonės šakose. Nors yra tam tikrų įdarbinimo aplinkybių, kurios gali būti palankios tiek vyrams, tiek moterims, dauguma darbo vietų siūlo abiem lytims vienodas įsidarbinimo galimybes. Be to, moterys per pastarąją istoriją klaidingai įrodė senamadišką nuomonę, kad „vyrai geriau dirba“. Nors tokių įsitikinimų, kurie prisideda prie seksizmo užimtumo srityje, mažėja, vis dar yra daug kliūčių, trukdančių moterims archeologijoje išnaudoti savo potencialą. Tarp tokių suvaržymų yra politiniai sunkumai ir fiziniai trūkumai šioje srityje.
Archeologija pagal apibrėžimą yra senovės artefaktų, kurie suteikia informacijos apie praeities visuomenes, tyrimas. Tokie artefaktai gali egzistuoti kaip pastatai, lokomotyvai ar net buvusių gyvų būtybių griaučiai. Archeologija yra fizinis istorijos pagrindas, atsakantis į daugelį senų klausimų ir verčiantis tos srities žmones klausti dar daugiau. Moterys archeologijoje atliko svarbų vaidmenį per visą istoriją, padėjo ir vadovavo daugeliui svarbių atradimų. Vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria moterys, yra fizinis trūkumas.
Nors kai kurios moterys yra daug geresnės formos nei dauguma vyrų, paprastai kalbant, vyrai yra fiziškai stipresni ir didesni iš prigimties. Tai gali būti pranašumas archeologijoje, nes kasant ir naudojant įrangą reikia daug jėgos, dydžio ir ištvermės. Nors mašinos gali atlikti didžiąją dalį archeologijos reikalingų didelių šiukšlių pašalinimo, didžiąją dalį smulkių nešvarumų ir nuosėdų reikia pašalinti smulkiais įrankiais arba net rankomis. Tam reikia pasikartojančių veiksmų, kurie, pavyzdžiui, gali sukelti nuovargį silpnoje rankoje.
Politiniai sunkumai, su kuriais susiduria profesionalios moterys, daugiausia priklauso nuo to, kurioje srityje jos kuria savo karjerą. Sunkus archeologijos pobūdis suteikė šiai sričiai vyriškesnį atspalvį, nei ji galbūt nusipelnė. Yra daug sėkmingų moterų archeologių, kurios tyčia ar netyčia stengėsi išlaisvinti šią discipliną nuo tokios netikslios ir įžūlios žymos.
Bet kuri moteris, kuri tikisi įsiveržti į įdomią archeologijos sritį, neturėtų būti įbauginta, o drąsiai eiti į priekį, tikėdamasi įveikti šiuos tipiškus iššūkius. Moterys archeologijoje yra labai svarbios nuolatiniam šios srities tobulėjimui ir ateičiai, todėl jas reikėtų skatinti, o ne varžyti. Tikimės, kad jų nuolatinė sėkmė leis archeologijos sričiai ateinančiais šimtmečiais pateikti vis daugiau įdomių atradimų.