Graikų mitologijoje Artemidė yra Leto ir Dzeuso, visų dievų valdovo, dukra. Ji taip pat yra dievo Apolono sesuo dvynė. Artemidė yra vienas plačiausiai žinomų ir garbinamų dievų. Yra žinoma, kad ji buvo gerbiama beveik visame Graikijos pasaulyje. Romėnų mitologijoje jos vardas yra Diana. Etruskų mitologinėje tradicijoje ji yra Artume.
Kaip ir visiems dievams ir deivėms, tam tikri simboliai Artemidei yra šventi. Ir elnias, ir kiparisas jai yra šventi. Galbūt būtent todėl, kad ji laikoma medžioklės ir laukinės gamtos deive, su ja siejami šie miško simboliai. Išstūmusi titanietę Selenę, Artemidė tapo ir mėnulio deive. Meno kūriniuose ji beveik visada nutapyta šventais atvaizdais ir simboliais. Paveiksluose ji dažniausiai nuoga, miško scenoje su elniais. Ji gali turėti arba dėvėti lanką ir strėlių virpėjimą.
Legenda byloja, kad Artemidė padėjo jos motinai gimus dvyniui Apolonui. Dėl prakeikimo, kurį Leto skyrė Hera, Dzeuso žmona, Artemidės motina turėjo pagimdyti savo vaikus ten, kur niekada nešvietė saulė. Siekdamas aprūpinti tokią vietą, Dzeusas iškėlė salą, kuri visada buvo po vandenyno bangomis. Tai Delos sala. Suėmusi palmę, ji pagimdė Artemidę. Po mėnesio į pasaulį atėjo Apolonas.
Todėl nekaltybe Artemidę kai kurie laiko ir vaisingumo, ir gimdymo deive, be kitų jos skirtumų. Be to, bėgant amžiams įvairios grupės ją prilygino kitoms deivėms. Pavyzdžiui, Atėnuose klasikiniu laikotarpiu ji buvo tapatinama su deive Hekate. Ji taip pat buvo panašiai susijusi su Ilithyia ir Caryatis.
Artemidė tradiciškai buvo švenčiama Atėnuose, taip pat Delose, jos gimtinėje. Tačiau jos neįtikėtiniausia šventykla yra Turkijoje. Artemidės šventykla yra Efese, kuris yra vakarinėje šalies dalyje. Šventykla yra vienas iš septynių senovės pasaulio stebuklų. Tiesą sakant, toje pačioje vietoje buvo pastatyta daugybė deivę garbinančių šventyklų. 1904 m. Didžiosios Britanijos muziejui atlikus kasinėjimus šioje vietoje buvo rasti mažiausiai penkių šventyklų įrodymai.