2012 m. Viskonsino universiteto ir Maxo Plancko žmogaus pažinimo ir smegenų mokslo instituto mokslininkai atliko tyrimą apie svajotojus. Jie padarė išvadą, kad žmonės su „klaidžiojančiomis mintimis“ – tie, kurie sugeba galvoti apie kitus dalykus atlikdami įprastas užduotis – turi geresnę darbinės atminties sistemą. Kitaip tariant, jų smegenys turi tiek papildomų pajėgumų, kad jiems nereikia susikoncentruoti tik į atliekamą darbą. „Mūsų rezultatai rodo, kad planavimas, kurį žmonės gana dažnai daro kasdieniame gyvenime – kai jie važiuoja autobusu, kai važiuoja dviračiu į darbą, kai maudosi duše – tikriausiai palaiko darbinę atmintį. sakė tyrėjas Jonathanas Smallwoodas. „Jų smegenys bando paskirstyti išteklius opiausioms problemoms spręsti.
Dirba, dirba, dirba:
Darbinė atmintis buvo koreliuojama su intelekto rodikliais, tokiais kaip IQ balai. Tačiau šis tyrimas rodo, kad darbinė atmintis taip pat yra susijusi su gebėjimu mąstyti už savo artimiausios aplinkos ribų.
Darbinė atmintis skiriasi nuo trumpalaikės atminties, teigia neuropsichologai. Darbinė atmintis leidžia manipuliuoti saugoma informacija, o trumpalaikė atmintis reiškia tik pasyvų informacijos saugojimą.
Terminas „darbinė atmintis“ pirmą kartą buvo pavartotas septintajame dešimtmetyje teorijose, kuriose protas buvo lyginamas su kompiuteriu. Darbinė atmintis yra svarbi smegenų funkcija, susijusi su samprotavimu ir sprendimų priėmimu.