Ekstrasoliarinės planetos arba egzoplanetos yra planetos, esančios už mūsų saulės sistemos ribų. Visatos tyrinėjimai atskleidė daugiau nei 200 šių planetinių kūnų ir tikriausiai dar bus rasta daug daugiau, nes žmonių astronomijos tyrimai taps dar sudėtingesni. Keletas universitetų ir observatorijų turi egzoplanetų tyrimų įrenginius, skirtus šių planetų paieškai ir identifikavimui, o tai nėra menkas žygdarbis, kai jos yra nutolusios milijardus šviesmečių.
Daugelis mokslininkų ir astronomų kėlė hipotezes apie egzoplanetų buvimą šimtmečius, kol 1988 m. buvo galutinai patvirtintas egzoplanetos egzistavimas. Kanados astronomų grupei pavyko nustatyti masę, kuri, jų manymu, buvo egzoplaneta; po ilgų diskusijų dėl šio pradinio atradimo, jų atradimas buvo patvirtintas nepriklausomai 2003 m. Nuo 1988 m. buvo atrasta nemažai egzoplanetų, visų pirma dujų planetos, tokios kaip Jupiteris.
Tyrėjai, dirbantys su egzoplanetomis, teigia, kad planetos, panašios į Žemę, gali būti aptiktos tam tikru momentu. Buvo nustatyti keli tikėtini kandidatai, teikiantys vilties, kad gyvybės formos galėjo atsirasti kitose visatos dalyse. Daug žadanti yra ir daugiau dujų gigantų, tokių kaip Jupiteris, nes kai kurie tyrinėtojai mano, kad formuojantis Saulės sistemai Jupiteris padėjo apsaugoti Žemę ir leido jai tapti planeta, galinčia palaikyti gyvybę. Šią funkciją dujų milžinai gali atlikti ir kitose saulės sistemose.
Egzoplanetos vietos nustatymas yra gana sudėtingas, nes masės neskleidžia tiek šviesos, kiek žvaigždės, todėl jas sunku rasti stebint teleskopu. Daugybė pažangių astronominių vaizdų gavimo metodų naudojami ieškant egzoplanetų. Kai kurie tyrinėtojai egzoplanetų ieško ieškodami būdingų žvaigždžių ir kitų astrologinių reiškinių pokyčių, nes planetos palieka išskirtinius ženklus, net jei jų nematyti. Kartais egzoplaneta aptinkama tranzito metu, kai ji praeina prieš savo pirminę žvaigždę ir trumpam pritemdo žvaigždės šviesą.
Kitaip nei mūsų Saulės sistemos planetos, egzoplanetos neturi siaubingai kūrybingų pavadinimų. Jie pavadinti žvaigždžių, kurios skrieja orbita atradimo tvarka, vardais, kiekvienai egzoplanetai žymint mažą mažąją raidę, kaip gama Cep b atveju, santykinai netoli esančios egzoplanetos. Reikėtų pabrėžti, kad egzoplanetos nėra įvardijamos pagal artumą prie pirminės žvaigždės; jie pavadinti astronomų identifikavimo tvarka. Tikslios daugelio egzoplanetų savybės nežinomos, nes sunku stebėti tokias detales, kaip gyvybės ženklai iš tokio didelio atstumo. Mokslininkai tikisi kada nors patys aplankyti šias planetas.