RNR analizė yra platus terminas, reiškiantis bet kurį iš įvairių metodų, naudojamų renkant duomenis apie ribonukleino rūgšties (RNR) seką. Dezoksiribonukleino rūgštyje (DNR) yra genetinių nurodymų, kurie diktuoja beveik visus įvairių organizmo dalių išvaizdos ir elgesio aspektus. Šios DNR dalys transkribuojamos į RNR, o RNR grandinės paverčiamos baltymais arba funkciniais cheminiais vienetais, kurie yra tiesiogiai arba netiesiogiai būtini daugeliui cheminių ir struktūrinių organizmų aspektų. Kai kurios RNR formos nėra paverčiamos baltymais, bet yra funkcionalios dėl savo cheminių savybių. RNR analizė paprastai skirta nuskaityti tam tikroje RNR grandinėje esantį genetinį kodą, tačiau ji taip pat gali būti skirta atskleisti kitus struktūrinius ar funkcinius bruožus.
Vienas iš labiausiai paplitusių ir pagrindinių RNR analizės tipų yra sekos analizė. RNR sudaro keturių tipų molekulės, žinomos kaip nukleotidai: adeninas, guaninas, citozinas ir uracilas. Nukleotidų sekos nustatymas tokiose RNR grandinėse leidžia tyrėjams numatyti gauto baltymo struktūrą arba ieškoti sekos mutacijų. Sekos analizė taip pat gali būti naudojama nuspėti RNR grandinių struktūras, kurios veikia pačios ir nėra paverčiamos baltymais.
Kita gana paplitusi RNR analizės forma yra struktūrinė analizė, kurios tikslas yra nustatyti antrinę tam tikros RNR grandinės struktūrą. RNR grandinių, kurios nėra paverčiamos baltymais, funkcijos atsiranda iš jų trimačių struktūrų, kurios paprastai vadinamos antrinėmis struktūromis. Antrinės RNR grandinės struktūros supratimas atliekant struktūrinę RNR analizę gali padėti mokslininkams geriau suprasti RNR grandinės veikimo mechanizmus. Struktūrinė RNR analizė gali būti atliekama naudojant kompiuterizuotas prognozes, pagrįstas RNR sekos nustatymu ir įvairiais eksperimentiniais metodais.
RNR gali atlikti įvairias funkcijas, ne tik koduoti baltymus ar atlikti ribotas funkcijas organizme. Kai kurios iš šių funkcijų yra akivaizdžios tam tikrų tipų virusuose, turinčiuose RNR genomus, o tai reiškia, kad visa jų genetinė informacija yra saugoma kaip RNR. Tokie virusai įsiveržia į šeimininko ląsteles ir dauginasi padedami baltymų, kurie gali būti sukurti iš RNR genomo. Kiti virusų tipai naudoja procesą, vadinamą atvirkštine transkripcija, kad iš RNR pagamintų DNR. RNR analizė gali leisti tyrėjams tam tikru mastu nustatyti, kaip šie virusai veikia, ir sukurti galimus būdus, kaip juos neutralizuoti.