Mėnulis nepatiria oro, todėl pėdsakai išlieka labai ilgai, nebent meteoritai ar saulės vėjas juos ištrintų. Nors Mėnulio paviršius sudarytas iš mineralinių uolienų, kurios vietomis yra tokios smulkios kaip dulkės, pėdsakai nedingsta iš karto, nes nėra atmosferos. Nesant įprasto vėjo ar lietaus, kurie juos išgraužtų, pėdsakai Mėnulyje gali išlikti milijonus metų. Vienintelės priežastys, dėl kurių pėdsakai tam tikru momentu gali išnykti arba išnykti, yra saulės vėjas arba meteoritai. Mėnulis dažnai patiria tai, kas vadinama „mikrometeoritais“ – mažytėmis meteorito dalelėmis, kurios dideliu greičiu atsitrenkia į Mėnulio paviršių. Taip pat yra saulės vėjo, saulės dalelių. Mokslininkai mano, kad Mėnulio paviršiuje esančios uolos per 0.04 milijoną metų išardo apie 0.1 colio (1 centimetro). Taigi, net jei pėdsakai Mėnulyje išnyks, tai užtruks labai ilgai.
Daugiau apie mėnulį:
Pirmasis žmogaus pėdsakas Mėnulyje buvo Neilo Armstrongo, kuris Mėnulyje vaikščiojo 20 metų liepos 1969 dieną.
Mėnulis yra Žemės palydovas ir į Žemę gali tilpti maždaug keturi mėnuliai.
Manoma, kad Mėnulis yra maždaug tokio pat amžiaus kaip Žemė – 4.6 milijardo metų.