Anteridijos yra kai kuriuose organizmuose esančios struktūros, gaminančios vyriškos lyties ląsteles, taip pat žinomas kaip spermatozoidai arba gametos. Paparčiai, samanos ir kiti besėkliai augalai juos naudoja dauginimuisi, šių darinių galima rasti ir dumbliuose bei grybuose. Šioms struktūroms vizualizuoti būtinas mikroskopas ir tam tikros anatomijos žinios, nes jos gana mažos; daug mikroskopinių jų vaizdų įvairiose rūšyse galima rasti biologijos svetainėse. Moteriškas atitikmuo yra archegoniumas, o archegonija gamina moteriškas lytines ląsteles.
Anteridiumo struktūra apima ploną sterilių ląstelių sienelę, supančią haploidines ląsteles, kurios dauginasi ir gamina spermą. Plyšus sienelei, išsiskiria gametos, kurios gali apvaisinti moteriškas lytines ląsteles iš to paties organizmo arba iš kitų organizmų, kad sukurtų zigotas su visu diploidinės DNR rinkiniu.
Organizmai naudoja įvairius būdus, kad išneštų į pasaulį lytines ląsteles, kurias jie gamina savo anteridijose. Kai kuriais atvejais ląstelės iš tikrųjų yra judrios ir juda per vandenį ar plėvelę, kad pasiektų kiaušinių ląsteles ir jas apvaisintų. Kitais atvejais jas išsklaido vėjas, o kartais augalas ištiesia pagalbos ranką sprogdindamas konstrukciją, kad išstumtų juos į orą. Daugelyje samanų jų galima rasti mažų stiebelių, kurie kabo virš likusio augalo, galiukuose.
Šios struktūros gali būti matomos organizmuose, kurie išgyvena procesą, žinomą kaip kartų kaita, kai organizmas pereina keletą skirtingų fazių. Anteridijos atsiranda gametofitų fazėje, kai visas organizmas yra haploidas ir per mitozę gamina gametas. Susijungusios lytinės ląstelės sudaro diploidinę zigotą, kuri išsivysto į diploidinį sporas gaminantį organizmą. Sporos, savo ruožtu, išsivysto į haploidinę gametofito stadiją, kuri pradeda ciklą iš naujo.
Aukštesniuose augaluose, tokiuose kaip gaubtasėkliai, anteridijos labai pasikeitė, palyginti su žemesniųjų augalų forma. Užuot turėjęs struktūrą vyriškoms lytinėms ląstelėms gaminti, augalas turi pavienius žiedadulkių grūdelius, kuriuose yra pavienių ląstelių, kurios skyla, kad susidarytų sperma. Šiuose augaluose gametos susilieja, kad susidarytų sėklos, kuriose yra maistinių medžiagų, kurios palaiko besivystančią zigotą, kad ji turėtų didesnę galimybę subręsti. Priešingai, augalai, naudojantys anteridijas reprodukcijai, priklauso nuo palankių sąlygų zigotai vystytis, nors sporos taip pat gali ilgai išlikti ramybės būsenoje, kol laukia progos.