Biokietoji medžiaga, dažniau vadinama biosolidais, yra medžiaga, gaunama išvalius nuotekų dumblą ir apdorojant jį nuotekų valymo įrenginiuose, kartais vadinamuose nuotekų valymo įrenginiais. Buitinės nuotekos, kurias daugiausia sudaro žmonių atliekos ir namų ūkių kanalizacijos vanduo, yra žaliava, dažniausiai naudojama biokietajai medžiagai gaminti. Biokietųjų medžiagų apdorojimas paprastai apima didžiosios dalies nuotekose esančio vandens pašalinimą, cheminį apdorojimą, pvz., kalkių naudojimą, ir įvairius kitus cheminius bei biologinius apdorojimus, atliekamus siekiant pašalinti kvapą, ligas sukeliančias medžiagas ir įvairius toksinus bei sunkiuosius metalus. Biosolid medžiaga gali būti naudojama įvairiems tikslams, įskaitant kaip trąšas ir dirvožemio gerinimo priemonę. Biokietųjų medžiagų naudojimo ir taikymo taisyklės skiriasi priklausomai nuo šalies ir jurisdikcijos, todėl prieš naudojant biologiškai kietą medžiagą svarbu žinoti vietines taisykles ir reglamentus.
Nuotekų biokietos medžiagos labai skiriasi nuo nuotekų dumblo, naudojamo šiai biologiškai kietai medžiagai gaminti. Svarbus skirtumas yra tas, kad biokiete yra mažiau vandens, nes didžioji dalis vandens pašalinama iš dumblo, kai jis patenka į biokietųjų medžiagų perdirbimo įrenginį. Tada atskirta kieta medžiaga apdorojama įvairiais būdais. Pavyzdžiui, jį galima apdoroti kalkėmis, kad sumažintų kvapą ir padidintų pH vertę, ir įvairiais būdais dezinfekuoti, kad būtų pašalinti ligas sukeliantys mikrobai, tokie kaip parazitai, bakterijos ir virusai. Kartais medžiaga stabilizuojama, o tai reiškia, kad ji supilama į rezervuarus, kur mikroorganizmai, vadinami virškintuvais, sunaudoja daug organinės medžiagos ir potencialiai ligas sukeliančių organizmų.
Biosolidas gali būti dedamas į sąvartynus, sudeginamas arba perdirbamas įvairiais būdais. Šioje medžiagoje yra daug fosforo ir azoto, cheminių junginių, kurie yra svarbios augalų maistinės medžiagos, o vienas iš pagrindinių perdirbtų biokietųjų medžiagų panaudojimo būdų yra žemės ūkio, sodininkystės ir miškininkystės trąšos. Biosolids naudojimas žemėje taip pat apima biologiškai kietos medžiagos paskleidimą anksčiau iškastose vietose, kad augalai ataugtų, ir naudojimą rekreacinėse vietose, pvz., parkuose ir golfo aikštynuose, papildyti ir pagerinti dirvožemį.
Daugelis šalių bando dažniau naudoti perdirbtas biologiškai kietas medžiagas, taip pat gerinti biologinių kietųjų medžiagų valdymą, įskaitant geresnes jų gamybos ir naudojimo taisykles ir reglamentus. Kad perdirbtos biokietosios medžiagos būtų saugios naudoti, svarbu, kad nuotekų valymo procese būtų pašalinti toksiški junginiai ir potencialiai pavojingi teršalai, tokie kaip sunkieji metalai. Tai ypač svarbu dėl biokietųjų medžiagų naudojimo žemės ūkio tikslais.