Daugelis skirtingų veiksnių prisidėjo prie to, kurios šalys yra Trečiojo pasaulio dalis. Nuo pat termino atsiradimo po Antrojo pasaulinio karo Trečiojo pasaulio klasifikacija reiškė skirtingus dalykus. Neseniai atsirado toks pavadinimas, kuris žymi XX amžiaus pabaigos ir 20 amžiaus pradžios neišsivysčiusias šalis. Šios šalys dažnai yra priklausomos nuo kitų skurde gyvenančių tautų. Daugelis argumentų, kurios šalys priklauso šiai grupei, prasideda neturtingose Afrikos ir Azijos šalyse.
Trečiojo pasaulio klasifikaciją 1952 m. sukūrė prancūzų demografas Alfredas Sauvy. Sauvy, spręsdamas, kurios šalys yra Trečiojo pasaulio dalis, palygino jas su iki Prancūzijos revoliucijos vyravusia klasių samprata. Analogiškai su dvaru XVIII amžiaus Prancūzijoje, Sauvy pavadino JAV ir jų kapitalistines sąjungininkes Pirmuoju pasauliu. Jis paskyrė komunistinį bloką, SSRS ir jos sąjungininkus, Antrąjį pasaulį. Likusios pasaulio šalys gavo Trečiojo pasaulio pavadinimą.
Šią teoriją 1956 m. palaikė kita grupė, kuri bandė nustatyti, kurios šalys yra Trečiojo pasaulio dalis. Grupė buvo susijusi su Sauvy Demografinių studijų institutu. Tada Francis Perroux įsitraukė į diskusiją apie tai, kurios šalys kuriai klasei priklauso 1960 m. Jis nusprendė, kad šis Trečiojo pasaulio pavadinimas turėtų būti suteiktas neišsivysčiusioms Afrikos, Azijos, Okeanijos ir Lotynų Amerikos šalims.
1972 m. Kinijos pirmininkas Mao pasiūlė dar vieną argumentą, kurios šalys yra trečiojo pasaulio šalys. Supervalstybių JAV ir SSRS priešus jis pavadino Pirmuoju pasauliu. Jis teigė, kad Vakarų Europa, Japonija, Kanada ir Australija priklauso Antrajam pasauliui. Visos kitos šalys, neišsivysčiusios ir Kinija, baigė diskusiją, kurios šalys yra trečiasis pasaulis. Vėliau diskusijoms spręs akademikai ir politiniai mąstytojai bei lyderiai.
Šaltojo karo įkarštyje ginčą, kurios šalys kuriai klasei priklausė, daugiausia sprendė politikos analitikai ir nacionaliniai lyderiai. Trečiojo pasaulio judėjimas buvo sukurtas, kai šalys pradėjo save klasifikuoti šiuo terminu, įskaitant Jugoslaviją, Egiptą ir Indiją. Karui pasibaigus, politiniai skirtumai tarp blokų tapo painūs ir terminas prarado savo analitinį aiškumą. Nuo Šaltojo karo laikų šis terminas buvo vartojamas apibūdinti neišsivysčiusioms ir ekonomiškai priklausomoms šalims, turinčioms didelį gimstamumą ir didelį skurdą.
Šiandien klasifikaciją, kurios šalys yra Trečiojo pasaulio, o savo ruožtu Pirmojo ir Antrojo pasaulio dalis, sprendžia teoretikai ir akademikai. Terminas neturi aiškios objektyvios klasifikacijos. Tai buvo vadinama ideologija, o ne realybe. Sprendimą, kurios šalys yra trečiasis pasaulis, turi tie, kurie vartoja šį terminą politikoje, akademikoje ar kasdieniame gyvenime.