Atmosferos spinduliuotė yra spinduliuotė, kuri praeina per Žemės atmosferą ir gali joje cirkuliuoti. Ne visa saulės energija iš tikrųjų pasiekia Žemės paviršių, o jos elgesys gali pasikeisti judant per atmosferą. Tyrėjai tiria atmosferos spinduliuotę, kad sužinotų daugiau apie dabartines ir istorines sąlygas, klimato kaitą ir kitas temas. Daugelis vyriausybių turi šiai temai skirtų tyrimų programų.
Saulė skleidžia energiją įvairiomis juostomis visame spektre, tačiau tik ribotos juostos gali prasiskverbti per visą atmosferą. Tai naudinga gyvybei Žemėje, nes tokie dalykai kaip rentgeno ir gama spinduliai gali būti labai pavojingi ir nužudyti gyvus organizmus. Tyrėjai, besidomintys atmosferos spinduliuote, tiria, kokios energijos patenka ir kodėl. Jų tyrimai gali padėti mokslininkams suprasti, kaip Žemė galėjo atrodyti istoriškai ir kokios sąlygos prisidėjo prie gyvybės Žemėje pokyčių.
Kai energija praeina per atmosferą, jos elgesys gali pasikeisti ir sąveikauti su spinduliuote bei Žemės dalelėmis. Pavyzdžiui, ugnikalnio išsiveržimas gali pakeisti atmosferos radiacijos lygį, į atmosferą išskirdamas daug mažų dalelių. Net jei plika akimi jie nematomi tamsaus pliūpsnio ar dėmės pavidalu, jie gali blokuoti kai kurias saulės spinduliuotės formas. Tai gali sukelti tokias situacijas, kaip temperatūros kritimas, nes šiluminė spinduliuotė negali prasiskverbti tokiu pat efektyvumu, todėl pasėliai gali sugesti dėl sumažėjusios energijos.
Tyrėjai turi įvairių įrankių, kuriais gali matuoti atmosferos spinduliuotę ir stebėti saulės energiją, kuri sklinda per atmosferą. Tai leidžia jiems pamatyti, kaip energija blokuojama, ir ištirti energijos lygių skirtumus. Jie gali sukurti Žemės paviršiaus žemėlapius su pastabomis apie skirtingus radiacijos lygius ir jų atsiradimo priežastis. Pavyzdžiui, skylės ozono sluoksnyje praleidžia daugiau energijos ir gali kelti pavojų gyviems organizmams, esantiems po kiekviena skyle.
Suprasti atmosferos spinduliuotę taip pat svarbu tiriant regimuosius reiškinius, tokius kaip šviesos elgesys Žemėje ir net dangaus spalva giedrą dieną. Šioje srityje galima domėtis daugybe sričių, tokių kaip oro sistemos ir klimato kaitos istorija. Šios srities mokslininkai paprastai turi magistro laipsnius, o kai kurie gali siekti aukštesnės pakopos studijų.