Dviejų ekranų kameros kartais vadinamos dviejų ekranų kameromis. Šie įrenginiai dažniausiai yra skaitmeniniai fotoaparatai, kuriuose skaitmeniniams vaizdams priimti ir apdoroti naudojama mikroprocesoriaus technologija. Tokiose kamerose dažnai yra skystųjų kristalų ekranų (LCD) ekranai, kuriuose realiuoju laiku rodomi objektyvo ir lusto užfiksuoti skaitmeniniai vaizdai. Unikali šių tipų kamerų savybė yra ta, kad jie turi galinį ir priekinį ekranus, kartais su jutiklinio ekrano meniu sąsaja, skirta papildoma funkcija. Du ekranai padeda fotografui suderinti ir konfigūruoti kadrus bet kuria kryptimi, o objektai gali tiksliai matyti, kada užraktas mirksės, ir užfiksuoti akimirką.
Kitas privalumas, kurį suteikia dviejų ekranų fotoaparatai, yra papildomas patogumas fotografuoti save. Naudojant trikojį, o gal pastatant fotoaparatą ant platformos ar lentynos, galima nukreipti fotoaparatą iš priekio ir kadre sukurti autoportretą. Papildomas ekranas pašalina seną problemą, kai vaidinate ir fotografą, ir objektą – žengti už fotoaparato ir įsivaizduoti savo ūgį bei apšvietimą ant įsivaizduojamo žmogaus, o tada lenktyniauti į savo poziciją. Remdamasis fotoaparato priekiniu ekranu, fotografas / subjektas gali akimirksniu įvertinti padėtį, apšvietimą ir fokusavimą, kad gautų geresnių rezultatų. Tai taip pat padeda poroms ar draugams, kurie gali norėti nusifotografuoti laikydami fotoaparatą ištiestos rankos atstumu.
Daugelyje skaitmeninių fotoaparatų įkrovimo prijungto įrenginio (CCD) lustas priima šviesą ir paverčia ją elektronine informacija, kuri apdorojama skaitmeniniu būdu. Tada šie signalai perduodami į ekranus. Tai leidžia fotografams tiksliai pamatyti, kokie vaizdai yra įrašomi ir su kokiomis specifikacijomis, pvz., priartinimu ar fokusavimu, prieš fotografuodami. Pačias nuotraukas galima daryti rankiniu būdu paspaudus užrakto atleidimą arba leidžiant automatiškai suaktyvinti laikmačius. Kai kuriose dvigubo ekrano kamerose taip pat yra automatinis objekto atpažinimas, padedantis automatiškai fokusuoti ir reguliuoti užrakto greitį, diafragmą ir blykstę.
Technologinės naujovės leidžia dviejų ekranų kameroms pagerinti fotografiją kitais būdais. Kai kuriuose priekiniuose ekranuose rodomi indikatoriai, pvz., mirksinčios piktogramos, kad žmonės žinotų, kada ruošiamasi fotografuoti. Kituose ekranuose yra lietimui jautrus arba haptinis grįžtamasis ryšys; tai gali leisti ekranui vibruoti, kad būtų parodyta, kur pirštas paspaudė meniu mygtuką. Automatinis objekto atpažinimas kartais gali nufotografuoti tą pačią akimirką, kai objektas nusišypso. Tai leidžia automatizuoti, bet labiau žmogišką prisilietimą fotografuojant, nei naudojant tik užrakto laikmatį.
Daugelis taip įrengtų fotoaparatų sumažina nežinomybės nerimą – tą artėjančią fotografavimo akimirką – ir daro jų naudotojus bei objektus patogesnius ir pasiruošusius. Geriau informuoti subjektai gali padaryti geresnes nuotraukas. Apšviesdami ne tik tai, kas yra kadre, bet ir fotoaparato nustatymus, pvz., blykstę, prieš kameras stovintys vartotojai gali žinoti, ko tikėtis – ypač atsižvelgiant į daugybę automatinių koregavimų. Be to, paprasti atvirkštinės atskaitos laikmačiai, tiksintys dviejų ekranų kamerose, siunčia subjektams aiškius nurodymus, kaip užfiksuoti savo akimirkas.