Katalikų vazektomija tariamai yra vyrų sterilizacijos procedūra, kurią patvirtina Katalikų bažnyčia, tačiau ji iš tikrųjų neegzistuoja. Atliekant vazektomiją, vyro kraujagyslės perpjaunamos ir sudegintos, kad lytinio akto metu neišsiveržtų sperma. Tačiau jei žmogaus gyvybei gresia pavojus, jis gali ieškoti procedūros, kuri galėtų padaryti jį steriliu, o kai kurie žmonės tai vadina katalikiška vazektomija, nes manoma, kad tai toleruoja bažnyčia.
Atsiradus technologijoms, skirtoms geriau kontroliuoti žmogaus vaisingumą, pavyzdžiui, profilaktiniams barjeriniams metodams, tokiems kaip prezervatyvai ir makšties kempinės; chirurginės procedūros, pvz., kiaušintakių perrišimas ir vazektomija; ir kontraceptines tabletes – Katalikų bažnyčia turėjo iš naujo įvertinti savo poziciją dėl gimdymo. Bažnyčios pozicija visada buvo tokia, kuri pabrėždavo lytinius santykius tik kaip priemonę gimdyti. 1968 metais popiežius Paulius VI išleido encikliką Humanae Vitae arba „Dėl gimimo reguliavimo“.
Enciklika yra popiežiaus plataus masto laiškas, kuriame nagrinėjamas tam tikras klausimas. Šis sprendė santuokinius klausimus tarp susituokusių partnerių. Taip pat buvo nurodyta, kada priimtina naudoti gimstamumo kontrolę arba atlikti tai, ką kai kurie vadina katalikiška vazektomija.
Enciklikoje teigiama, kad partneriai turėtų vykdyti atsakingą tėvystę ir yra skatinami praktikuoti natūralų šeimos planavimą. Tam naudojamas ritmo metodas ir vaisingumo suvokimas kaip priemonė kontroliuoti, kada pora susilauks vaiko. Taikant ritmo metodą, pora susilaiko nuo lytinių santykių, kai manoma, kad moteris yra vaisingiausia, remiantis paskutinių menstruacijų laiku. Vaisingumo suvokimo metodas iš tikrųjų seka moters bazinę kūno temperatūrą, kad būtų galima tiksliau numatyti, kada gimstamumo kontrolės požiūriu nėra saugu turėti lytinių santykių.
Nors enciklika patvirtina, kad seksas tarp susituokusių partnerių yra graži jų meilės vienas kitam išraiška, kurią galima turėti ir nesiekiant gimdymo, joje aiškiai skelbiama, kad natūralaus vaisingumo nutraukimas yra nepriimtinas. Kitaip tariant, trukdyti pastojimui naudojant chemines medžiagas, prezervatyvus ar chirurgines procedūras prieštarauja Dievo planui. Jei vyrui buvo atlikta vazektomija ir jis prieštarauja šiam planui, manoma, kad tai yra mirtina nuodėmė. Mirtina nuodėmė yra poelgis, dėl kurio, jei ji nebus atleista, nusikaltėlis pomirtiniame gyvenime bus nusiųstas į pragarą.
Katalikų bažnyčia numato gimstamumo kontrolę ir sterilizaciją gyvybei pavojingomis sąlygomis, todėl iš čia kyla katalikiškos vazektomijos idėja. Pavyzdžiui, vyrui negali būti pašalintos sėklidės arba nupjautos kraujagyslės, nebent jis turi sveikatos būklę, pavyzdžiui, vėžį, kuri kelia tiesioginę grėsmę jo gyvybei. Tikimybė, kad bus atlikta katalikiška vazektomija, yra labai maža. Jei vyras praeityje turėjo procedūrą, bet nori būti aktyvus bažnyčioje, jam rekomenduojama siekti, kad procedūra būtų pakeista. Tokiais atvejais jam taip pat gali būti patarta pasikonsultuoti su kunigu.