Kraitis – tai pinigai, turtas ar prekės, kurias moteris atneša dovanai savo vyrui ištekėjusi. Ši praktika, taip pat žinoma kaip trousseau, yra paprotys, gyvavęs šimtmečius ir dažniausiai buvo praktikuojamas Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Šiais laikais ši praktika nukrito į šalį dėl prievartos, kurią patiria moterys dėl netinkamo šios praktikos naudojimo.
Istoriškai kalbant, kraitis buvo būdas suteikti moteriai dalį savo šeimos turto, kurio ji kitaip neturėtų teisės paveldėti. Be to, buvo manoma, kad tai geriausias būdas apsaugoti moterį nuo jos vyro prievartos ar netinkamo elgesio. Dovana buvo derinama su nuotakos kaina, tiksliau – pinigų ar turto suma, kurią jaunikis sumokėtų nuotakos šeimai mainais už santuoką su juo.
Nors kraitis tapo vyro nuosavybe, moteris jį paveldėtų, jei taptų našle. Moteriai mirus, pinigus ar turtą, atėmus nuotakos kainą, paveldėtų jos pačios gimę vaikai.
Tai, kas prasidėjo kaip paprotys apsaugoti ir aprūpinti jauną moterį, taip pat tapo našta vargingesnėms šeimoms, nes jos negalėjo sau leisti duoti to, ko gali pareikalauti tinkamas vyras ar jo šeima. Ši praktika ėmė trukdyti ir moterų elgesiui. Nors dabar daugumoje kultūrų kraitis yra pasenusi praktika, kai kurios šalys šį paprotį perkėlė į šiuolaikinius laikus.
Indija yra šalies su kraičio papročiais pavyzdys šiais laikais, nors daugelis su ja susijusių įstatymų buvo pakeisti ir nuo 1961 m. jos naudojimas yra uždraustas, nors ir negirdėtas. Šis draudimas iš esmės atsirado dėl žmogaus teisių judėjimų, protestuojančių prieš didelį jaunų ištekėjusių moterų mirtingumą, nes manoma, kad jas žudyti dėl pinigų ar turto dažnai vykdė vyrai arba jų šeimos.
Tobulėjant paveldėjimo įstatymams ir moterų teisėms, paprotys paseno. Daugumoje kultūrų moterims dabar leidžiama paveldėti ir turėti nuosavybę ir (arba) pinigus. Be to, iki vedybų sutartys, jei tai leidžiama, gali apsaugoti moters turtą nuo tapimo santuokine ar bendra nuosavybe.