Neardomasis įvertinimas – tai bet koks diagnostikos procesas, skirtas detalių ar įrangos tikrinimui, kai atliekant bandymą dalis neturi būti pažeista ar sunaikinta. Pastatus, tiltus ar vamzdynus reikia reguliariai tikrinti, jų negalima išardyti ar sugadinti nustatant jų būklę. Naudojant neardomąjį testą, galima ištirti ir matomus, ir paslėptus defektus, o pagal rezultatus galima nustatyti, ar reikia tolesnio remonto.
Aukšto dažnio garsai, arba ultragarsas, buvo naudojami nuo XX amžiaus vidurio, siekiant surasti paslėptus metalo ar mūro konstrukcijų defektus. Ultragarso garso bangos patenka į tikrinamas dalis į tam tikrą gylį, priklausomai nuo medžiagos, o monitorius gali matyti atspindėtą garso vaizdą. Atsispindėjus garso bangoms, galima pamatyti įtrūkimus plieninėse sijose, lėktuvo konstrukcijų dalyse ar net paslėptus žmogaus organų defektus.
Kitas neardomasis įvertinimas yra rentgeno vaizdavimas, kai dalis yra veikiama spinduliuotės pluošto, kuris palieka vaizdą ant juostos, panašaus į nuotrauką. Rentgeno spinduliai gali prasiskverbti į kietas medžiagas arba žmogaus kūną ir parodyti paslėptus pažeidimus, neatidarant konstrukcijos ar chirurginiu būdu neatidengiant kūno dalies. Šie bandymai dažnai naudojami tiltams, kuriuose įtariamas konstrukcinis pažeidimas, bet nematomas, o atliekant bandymus tilto negalima nutraukti. Pakartotinis rentgeno spindulių poveikis gali pakenkti žmonių ir gyvūnų ląstelėms, tačiau įprastas poveikis laikomas neardančiu.
Dažų įsiskverbimo bandymas gali būti naudojamas norint rasti labai smulkius metalų įtrūkimus. Šis neardomasis įvertinimas dažnai naudojamas orlaivių metalų bandymuose ir nesukelia aliuminio dalių pažeidimų ar cheminių pokyčių. Dažai pateks į įtrūkimus, todėl jie bus matomi akiai. Kai kuriais atvejais gali būti naudojami dažikliai, kurie švytės veikiami ultravioletinių spindulių.
Sūkurinių srovių bandymas yra dar vienas neardomasis vertinimo metodas, kurio metu naudojamos nedidelės magnetinio lauko sukuriamos elektros srovės, siekiant ieškoti paslėptų struktūrinių defektų. Šie bandymai bus atlikti tik su metalais, kurie gali leisti elektros srovę, ir dažnai naudojami plieninėms konstrukcijoms ir vamzdynams. Prie tiriamo objekto dedama elektros ritė, o per ritę einanti kintamoji srovė sukuria magnetinį lauką, kuris bandomojoje dalyje sukuria mažas elektros sūkurines sroves. Kita ritė veikia kaip imtuvas ir leis išmatuoti sūkurinių srovių pokyčius ir matyti juos monitoriuje.
Įtempimo matuoklio bandymas yra neardomasis įvertinimas, kurio metu naudojami maži elektroniniai matuokliai, uždedami ant bandomosios dalies. Šie matuokliai matuoja nedidelius dalies matmenų ar formos pokyčius, atsiradusius dėl apkrovų ir įtempių. Įtempimo matuokliai nepažeidžia dalių, tačiau reikalauja, kad dalys būtų švarios, kad jas būtų galima klijuoti. Bandymai su deformacijų matuokliais turi būti atliekami ilgesnį laiką, nes įtempimai atsiranda lėtai ir pokyčiai gali pasireikšti ne iš karto. Galima naudoti belaides sistemas, kurios siųs signalus į išorinius kompiuterius duomenims saugoti, kad matuokliai liktų vietoje be žmogaus stebėjimo.