Pasaulio paveldo objektas yra kultūros ar gamtos objektas, paminklas, miestas ar geografinė buveinė, kuri yra laikoma nepakeičiama ir kuriai gresia pavojus, todėl verta saugoti ir saugoti Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO). UNESCO mano, kad daugelis kultūros ir gamtos objektų teikia nepamatuojamą naudą žmonijai, todėl jas reikia saugoti ir prižiūrėti bet kokia kaina. Šioms brangioms savybėms, tiek žmogaus sukurtoms, tiek natūraliai atsirandančioms, kyla senėjimo, modernizavimo, globalizacijos arba žmogaus niokojimas dėl industrializacijos ar karo.
Daugelis šalių negali apsaugoti ar išlaikyti Pasaulio paveldo objektų dėl daugelio priežasčių. Arba nėra visuomenės ar vyriausybės impulso, kad išsaugojimas būtų prioritetas, arba gali nebūti tinkamų finansinių išteklių. Karai gali nepataisomai pakenkti šioms vietovėms, taip pat plėtra ar kultūriniai pokyčiai.
Pasaulio paveldo vietovėms gali kilti pavojus, nes šalis neturi techninių ar mokslinių žinių, kad galėtų išgelbėti istorinį pastatą arba apsaugoti tam tikrą buveinę, kurioje gyvena nykstančios rūšys. UNESCO suskirstys vietą į kategorijas, kad padėtų teikti finansavimą, didinti visuomenės informuotumą visame pasaulyje ir žinias, reikalingas vietai išsaugoti. 1972 m. UNESCO surengė Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją, kurioje buvo nustatyti Pasaulio paveldo objekto pavadinimo kriterijai, taip pat tikslai padėti šalims išlaikyti šias vietas.
UNESCO suskirsto tai, ką ji laiko Pasaulio paveldo objektu, į dvi kategorijas: kultūros paveldą ir gamtos paveldą. Kultūros paveldas apima paminklus, apimančius architektūrines vietoves, būstus urvuose ir kitus archeologinius statinius. Be paminklų, kultūros paveldas apima pastatų grupes arba ištisus miestus. Jie turi turėti istorinę vertę ir būti estetiškai unikalūs ir (arba) gražūs. Gamtos paveldas apima gamtoje atsiradusias unikalias ir (arba) moksliškai svarbias ypatybes, taip pat geografines ypatybes, kurios yra buveinės, kuriose gyvena rūšys, kurioms gali kilti pavojus, arba natūralios vietovės, kurių kitur nėra.
UNESCO programų finansavimas visų pirma gaunamas iš reikalaujamų valstybių narių mokesčių, be leidinių pardavimo ir aukų. Jų programos moko tautas, kaip atpažinti, vertinti ir sukurti programas, skatinančias išsaugojimą ir išsaugojimą. Ji taip pat tvarko Pasaulio paveldo, kuriam gresia pavojus, sąrašą, kuriame yra visos vietos pagal šalį.
Į sąrašą įtrauktas Didysis Australijos barjerinis rifas; istorinis Zalcburgo centras, Angkoras, Kambodža; Wood Buffalo nacionalinis parkas, Kanada; Didžioji kinų siena; Dubrovniko senamiestis, Kroatija ir Galapagų salos, Ekvadoras. Sąraše yra šimtai kitų vietovių, kurios buvo įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą, ir kiekvienais metais jie vis dar papildomi.