Politinis režimas yra politinių struktūrų, sudarančių valstybę, visuma. Šios politinės sistemos svyruoja nuo tiesioginės demokratijos iki totalitarinių režimų, tokių kaip karinė diktatūra. Įprastos šiuolaikinio pasaulio sistemos yra demokratinės respublikos, monarchijos ir atstovaujamosios demokratijos. Taip pat pirmiausia yra teorinių vyriausybių tipų, pavyzdžiui, griežta meritokratija.
Demokratijos
Viena iš dažniausiai aptariamų politinių sistemų yra atstovaujamoji demokratija. Tai sistema, kurioje atstovai renkami tiesiogiai piliečių, o šie atstovai priima politinius sprendimus už žmones, darydami prielaidą, kad jų sprendimai atspindės bendrą respublikos valią. Tai galima palyginti su tiesiogine demokratija, kurioje piliečiai tiesiogiai balsuoja visais svarbiais klausimais.
Respublikos
Respublika yra viena iš labiausiai paplitusių valdymo sistemų pasaulyje, nors ji turi daug įvairių formų. Pavyzdžiui, respublika gali būti siejama su religija, kaip islamo respublikos atveju; ekonominė sistema, kaip socialistinėje respublikoje; arba politinė procedūra, kaip parlamentinė respublika. Nemažai respublikų bando parodyti, kad jos iš tikrųjų sudarytos iš mažesnių, pusiau savarankiškų dalių. Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos labai aiškiai sako, kad jos politinis režimas yra jungtinių valstijų subjektų grupės režimas. Tiek Nigerija, tiek Vokietija taip pat perteikia šią mintį pasivadindamos federacinėmis respublikomis.
Respublikos dažnai žymimos oficialiu valstybės pavadinimu ir dažnai apima modifikatorių, perteikiantį tam tikrą politinio režimo filosofinį idealą. Pavyzdžiui, Gajana žinoma kaip Gajanos kooperacinė Respublika, Šri Lanka – Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika, o žemyninė Kinija – Kinijos Liaudies Respublika. Tikroji vyriausybės sistema šiose šalyse gali skirtis: pavyzdžiui, Kinija yra marksistinė-lenininė vienos partijos valstybė, o ne respublika. Tokio tipo valdžia gali veikti ir kitu keliu, kai kelios respublikos yra vienos valstybės dalis, kaip ir buvusios Sovietų Sąjungos šalys.
Dinastinės vyriausybės
Dinastinės valdymo sistemos susideda iš visų šalies lyderių, kilę iš vienos šeimos. Įprasti šios vyriausybės tipai yra monarchijos, emyratai ir dinastinės imperijos, tokios kaip imperatoriškoji Kinija. Šiais laikais daugelio monarchijų ir emyratų lyderiai pirmiausia tarnauja kaip veikėjai. Šio tipo valdžia vadinama konstitucine monarchija arba nominalia monarchija ir apima tokias šalis kaip Jungtinė Karalystė. Priešingybė yra absoliuti monarchija, kurioje valdovas turi visišką galią valdyti valstybę ir nėra pavaldus konstitucijos ar parlamento kontrolei. Šiuolaikinių absoliučių monarchijų pavyzdžiai yra Saudo Arabija ir Kataras.
Autoritariniai ir totalitariniai režimai
Autoritariniuose ir totalitariniuose politiniuose režimuose vienas asmuo, subjektas ar partija visiškai kontroliuoja valstybės reikalus, be gyventojų indėlio ar sutikimo. Totalitariniuose režimuose šis lyderis bando kontroliuoti visus visuomenės aspektus, įskaitant tokius dalykus kaip asmeniniai gyventojų įsitikinimai ir moralė. Kartais juos lydi lyderio ar lyderių asmenybės kultas, kaip nacistinės Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio atveju. Įprastos autoritarinių ar totalitarinių režimų formos yra karinės chuntos, kuriose šalį valdo nedidelis karinių lyderių komitetas, arba vienos partijos valstybė, kurioje valdžioje yra tik viena politinė partija, o kitoms tiesiogiai arba tyliai neleidžiama ginčyti to. institucija. Kita forma yra diktatūra, kai vienas asmuo valdo šalį niekam neatsiskaitydamas, o po mirties perduoda savo galias kitam asmeniui.
Retos arba archajiškos sistemos
Kai kurios sistemos yra praėjusio amžiaus likučiai. Pavyzdžiui, Liuksemburgas oficialiai žinomas kaip Didžioji Kunigaikštystė, datuojama tuo metu, kai jis buvo Nyderlandų dalis kaip Nyderlandų dominija. Kitas archajiškos sistemos tipas yra kritarchija arba teisėjų taisyklė; ir timokratija, arba šalis, kurioje tik žmonės, turintys žemę, gali aktyviai valdyti. Kitų tipų vyriausybės šiuolaikiniame pasaulyje yra retos, tačiau vis dar egzistuoja kišenėse. Pavyzdžiui, teokratijos, tokios kaip Tibeto vyriausybė tremtyje arba Vatikano miesto valdžia, kur religinei veikėjai taip pat suteikiama pasaulietinė vyriausybės valdžia.
Teorinės sistemos
Yra keletas politinių režimų tipų, kurie teoriškai egzistuoja daugiau nei bet kur pasaulyje. Vienas iš pavyzdžių yra griežta meritokratija, kai lyderiai parenkami pagal jų gebėjimą vadovauti. Kitos teorinės sistemos apima korporatokratiją, populiarią mokslinės fantastikos temą, kai korporacijos valdo savo suverenias valstybes; ir geniokratija, kurioje lyderiai atrenkami pagal jų gebėjimus spręsti problemas ir kūrybiškumą.