Redokso potencialas, taip pat žinomas kaip standartinis elektrodo potencialas, yra matas, nurodantis, kaip lengvai medžiaga praranda arba įgyja elektronus redukcijos-oksidacijos (arba „redokso“) reakcijoje, cheminėje reakcijoje, kai vienas reagentas redukuojamas, o kitas oksiduojamas. Elektronai pereina iš reduktorius į oksidatorių. Tai gali būti išreikšta kaip elektrinis potencialas tarp dviejų ir išmatuotas voltais. Neigiama reikšmė rodo reduktorius, turintį polinkį prarasti elektronus, o teigiama reikšmė rodo oksidatorių, turintį polinkį įgyti elektronų. Redokso potencialas kartais žymimas E°.
Praktiškai redokso potencialą galima išmatuoti tik medžiagų poroms, o ar elektronai teka iš ar į tam tikrą cheminę medžiagą, priklauso nuo kito poros nario. Todėl tai yra santykinė, o ne absoliuti vertė. Norint nustatyti elementų, junginių ir jonų standartines vertes, redokso potencialo matavimas atliekamas pagal vandenilio „etaloną“, kurio E° lygus nuliui, todėl visos tokios vertės yra santykinės su vandeniliu.
Norint nustatyti tam tikros medžiagos E°, sukonstruojama elektrocheminė ląstelė, susidedanti iš dviejų pusląsčių. Vienas susideda iš H+ jonų ir neutralaus vandenilio pusiausvyroje ir yra žinomas kaip standartinis vandenilio elektrodas. Kitame yra tiriama medžiaga, kuri vėlgi yra pusiausvyroje su joninėmis ir neutraliomis formomis. Jie abu yra sujungti druskos tilteliu, kuriame yra tinkamas elektrolitas, o elementas yra prijungtas prie voltmetro, užbaigiant grandinę. Kai yra redokso potencialo skirtumas, elektronai bandys tekėti vienaip ar kitaip, sukurdami potencialų skirtumą, kuris matuojamas voltmetru – šiuo atveju naudojamas didelio pasipriešinimo voltmetras, kad būtų išvengta bet kokio faktinio srovė, nes tai sumažintų potencialą.
Jei elektronai teka iš vandenilio pusės ląstelės į kitą, medžiaga turi teigiamą redokso potencialą ir šiuo atveju yra oksidatorius. Jei elektronai teka kitu būdu, E° yra neigiamas, o tai rodo reduktorius. Čia vartojami terminai „oksiduojantis“ ir „redukuojantis“ yra susiję su vandeniliu – bandoma cheminė medžiaga gali elgtis skirtingai, palyginti su kita medžiaga. Pavyzdžiui, pagal šį scenarijų vandenilis veikia kaip reduktorius arba oksidatorius, priklausomai nuo to, kas yra kitoje ląstelės pusėje.
Tokiu būdu buvo sudaryta standartinė redokso potencialo lentelė, rodanti įvairių „pusinių reakcijų“, apimančių elektronų pridėjimą prie tam tikro agento, E° reikšmes, kaip būtų vienoje redokso reakcijos pusėje. Pavyzdžiui, ličio jono, įgyjančio elektroną, redokso potencialas parodytas kaip pusinė reakcija: Li+ + e- -> Li, kurio E° vertė yra -3.05 voltai, o tai rodo, kad litis yra stiprus reduktorius. Chlorido jonų susidarymo, pridedant elektronų į chlorą, vertė parodyta kaip Cl2 + 2e- ->2Cl-, kai E° yra +1.36 volto, taigi chloras yra oksidatorius. Žinant dviejų medžiagų redokso potencialą, galima numatyti, ar tarp jų teoriškai įmanoma redokso reakcija.