Terraformavimas yra prieštaringas ir šiuo metu teorinis mokslas, kurio tikslas planetas, mėnulius ar kitus dangaus kūnus paversti į žemę panašiais subjektais, kurie ilgainiui galėtų palaikyti gyvybę.
Marsas atrodo labiausiai tikėtinas kandidatas, nes jis yra panašesnis į Žemę nei bet kuris kitas objektas, esantis šalia mūsų. Jei svajonė apie gyvybę Marse išvis yra įmanoma, čia yra keletas kliūčių, kurias reikėtų įveikti:
Nors sėkmingai išsiuntėme kosmines transporto priemones į Marsą, ją pasiekti vis tiek sunku ir brangu.
Atrodo, kad Marso paviršiuje nėra skysto vandens.
Vidutinė Marso paviršiaus temperatūra yra -63C (-81F), nors kai kurios dalys yra daug šiltesnės.
Atmosferoje beveik nėra deguonies.
Nors Marso reljefo formavimas greičiausiai būtų ilgas ir brangus projektas, yra keletas novatoriškų technologijų ir idėjų, kurios galėtų padaryti šį procesą įgyvendinamą. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotas augalas galėtų savarankiškai daugintis ir paversti Marso atmosferoje esantį anglies dioksidą deguonimi. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos gali būti generuojamos, kad pakeltų paviršiaus temperatūrą, todėl Marsas taptų svetingesnis. Kiti teoretikai teigia, kad didžiuliai veidrodžiai, pagaminti iš plono mylaro, gali būti išdėstyti taip, kad atspindėtų saulės šviesą šiltuose mažuose Marso regionuose. Galbūt nanotechnologijų sukurti savaime besidauginantys nanoprietaisai taip pat galėtų padėti šiame procese.
Teoretikai nustato, kad Žemė kažkada nebuvo svetinga gyvybei, tačiau dabar joje gausu gyvybės; ar negalėtume pakeisti ir paspartinti kitos planetos evoliuciją, kad ji taip pat galėtų palaikyti gyvybę? Nors terraformavimas dažniausiai yra mokslinės fantastikos dalis, rimti ir gabūs mokslininkai pradeda rengti konferencijas ir atlikti skaičiavimus, kad nustatytų tokio ambicingo projekto įgyvendinamumą.