Vandens pėdsakas – tai matas, kiek vandens kas nors sunaudoja per tam tikrą laikotarpį. Vandens pėdsakai apima ne tik vandenį, kurį tiesiogiai naudoja vartotojas, bet ir vandenį, netiesiogiai naudojamą vartojimo prekėms gaminti. Be atskirų vandens pėdsakų peržiūros, galima atsižvelgti ir į tautų, įmonių ir demografinių grupių pėdsakus. Ši koncepcija buvo sukurta 2002 m. kaip dalis bendrų Jungtinių Tautų pastangų didinti informuotumą apie vandens vartojimą ir spręsti pasaulinio vandens tiekimo saugumo klausimus.
Vanduo yra svarbus išteklius. Namuose žmonės vandenį naudoja gerti, gaminti, maudytis ir praustis, tačiau vanduo taip pat dalyvauja daugelio plataus vartojimo prekių gamyboje – nuo produkcijos iki popieriaus. Norint tiksliai įvertinti kieno nors vandens pėdsaką, vertinant reikia atsižvelgti į asmens mitybos įpročius, gyvenimo būdą ir pan., o vandens pėdsakai taip pat dažnai priklauso nuo kitų bendruomenės žmonių gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, amerikiečiai turi labai didelius vandens pėdsakus, nes jie priklauso nuo gyvūninės kilmės produktų ir kukurūzų maistui, o žmonės atokiuose Afrikos regionuose dažnai turi labai mažus vandens pėdsakus dėl savo mitybos ir gyvenimo būdo.
Vandens pėdsakai apima tiesiogiai ir netiesiogiai sunaudotą gėlo vandens kiekį, vandens kiekį, kuris išgaruoja, kad patenkintų vartotojo poreikius, ir vandens kiekį, kuris yra užterštos. Kiekviename žingsnyje galima atlikti patobulinimų, siekiant sumažinti vandens pėdsaką. Pavyzdžiui, griežtesnė žemės ūkio taršos kontrolė gali sumažinti vandens pėdsaką, atsirandantį dėl mėsos vartojimo, o naudojant vandens regeneravimą gamyklose galima sumažinti švaistomo gėlo vandens kiekį gaminant plataus vartojimo prekes.
Kai kurie dešimtojo dešimtmečio tyrinėtojai vandenį įvardijo kaip vieną iš naujų XXI amžiaus problemų. Apskaičiuota, kad 1990 m. kas šeštas pasaulio gyventojų neturėjo saugaus gėlo vandens tiekimo, o vandens tiekimas nuolat mažėja. Ypač regionuose, kuriuose didelis gyventojų spaudimas, pavyzdžiui, Indijoje ir Kinijoje, vanduo yra labai rimta problema, o išsivysčiusiame pasaulyje kyla konfliktų tarp tautų, kovojančių už vandens teises, geresnę taršos kontrolę ir kitus su vandeniu susijusius klausimus.
Jungtinių Tautų pareigūnai gali naudoti vandens pėdsaką kaip aiškią ir lengvai suprantamą iliustraciją, kad parodytų žmonėms, kaip jie ir jų tautos gali pagerinti vandens naudojimą. Mažindami sunaudojamo ir iššvaistomo vandens kiekį žmonės gali prisidėti prie pasaulinio vandens tiekimo saugumo. Informuotumo apie vandens problemas didinimas taip pat skirtas padėti teikti technologijas ir mokslines žinias, kurių reikia norint padidinti prieigą prie saugaus geriamojo vandens.