Kodėl musulmonai pasninkauja tik šviesiuoju ramadano valandomis?

Korane aiškiai nustatyti pasninko laikai per Ramadaną. Pasninkauti reikia nuo valandos iki aušros iki saulėlydžio. Kadangi tai yra aiški Korano kryptis, dauguma musulmonų taip laikosi 30 Ramadano dienų.

Paprastai musulmonai, kurie pasninkauja laikydamiesi Ramadano, prieš dienos šviesą valgo lengvą maistą. Vakare vėl valgo. Šio ritualinio pasninko dalis yra padėti sutelkti dėmesį į pasaulietinius dalykus, kad protas ir širdis būtų nukreipti į dvasinius dalykus.

Kai kuriais atžvilgiais Ramadano mėnuo yra panašus į Rosh Hashanah, nes jis žymi dvasinio atsinaujinimo ir įsipareigojimo tapti geresniu savo religijos pasekėju laiką. Pasninkaujant ir susilaikant nuo seksualinės praktikos dienos metu pagrindinis dėmesys skiriamas įsipareigojimo Alachui ir islamui atnaujinimui.

Ne visi privalo pasninkauti per Ramadaną. Nėščioms ar žindančioms moterims pasninkauti nereikia. Pagyvenę žmonės taip pat gali nesninkauti. Vaikų amžius, kada jie pradeda pasninkauti, skiriasi priklausomai nuo konkrečios musulmonų sektos interpretacijos. Kai kurie pažymi amžių 10, o kiti apskritai teigia, kad pasninkauti turėtų bet kuris brendimo laikotarpis. Tie, kurie turi sveikatos sutrikimų, kuriuos gali sutrikdyti badavimas, paprastai neprivalo pasninkauti.

Atnaujinti savo įsipareigojimą Alachui yra ne tik iškilminga, bet ir šventinė, o įprastą vakarienę bus įtraukti saldūs patiekalai, tokie kaip datulės ar saldainiai. Ramadano naktys skirtos džiaugsmingam šeimos laikui, kaip ir dienos, skirtos apmąstymams ir papildomoms maldoms.

Pasninkas Ramadano metu ir pasninko nutraukimas naktį, vadinamas iftaru, yra auka Allahui. Musulmonai ne tik atnaujina savo įsipareigojimą Alachui, bet ir gyvena apie tuos, kurie dėl būtinybės gali reguliariai atsisakyti maisto, pavyzdžiui, vargšų.
Manoma, kad pasninkas pašventina žmogų, tačiau dvasinės naudos negaunama, jei pažeidžia tam tikrus islamo įstatymus. Kito įskaudinimas, melavimas, godumas, melagingas liudijimas prieš ką nors ar kito asmens pasmerkimas yra labai specifinės nuodėmės, kurios, kaip manoma, yra ypač blogos Ramadano metu.

Dalis to grindžiama islamo įsitikinimu, kad Ramadanas yra laikas, kai pasaulio velniai sulaikomi ir negali paveikti žmogaus blogio. Tai reiškia, kad nuodėmės padarymas Ramadano metu negali būti atleistas kaip demoniškas. Užtat žmogus nusideda be įtakos ir iš širdies, o tai yra daug blogiau nei nuodėmės, kurias sukelia velnių pagundos.
Kartais klaidingai manoma, kad iftaras yra laikas, kai žmonės suvalgo maistą ir valgo per daug, kad pasiruoštų kitos dienos pasninkui. Tiesą sakant, maistas prieš aušrą ir sutemus turėtų būti šviesus. Persivalgymas reikštų godumą ir todėl būtų nuodėmingas.