Paviršinio aktyvumo medžiaga yra junginys, kuris sumažina skysčio paviršiaus įtempimą, padidindamas skysčio ir kitos medžiagos kontaktą. Yra daugybė šių junginių, kurie veikia su aliejumi, vandeniu ir kitais skysčiais. Daugelis įmonių gamina įvairias paviršinio aktyvumo medžiagas įvairiems tikslams – nuo muilo iki rašalo. Jie taip pat kartais vadinami „drėkinančiomis medžiagomis“.
Šis terminas yra „paviršinio veikimo agento“ junginys, nurodantis, kad šios medžiagos sąveikauja su skysčio paviršiumi, kad pakeistų jo savybes. Jie veikia per procesą, vadinamą „adsorbcija“, o tai reiškia, kad jie kaupiasi ant skysčio paviršiaus ir sukuria plėvelę, kuri sumažina jo paviršiaus įtempimą.
Viena iš žinomiausių paviršinio aktyvumo medžiagų yra muilas, naudojamas vandens paviršiaus įtempimui sulaužyti, kad jis galėtų geriau prasiskverbti. Muilo putojimas padeda vandeniui patekti į nešvarumus ir riebalus ant paviršių, tokių kaip indai, rankos ir audiniai, todėl vanduo gali nunešti nešvarumus. Visi, kas bandė skalbti be muilo, žino, kad dėl didelio paprasto vandens paviršiaus įtempimo valyti labai sunku.
Paviršinio aktyvumo medžiagos taip pat gali veikti kaip lubrikantai, kaip ir skutimosi kremo atveju, todėl lengviau perbraukti skustuvu išilgai odos ir pašalinti nepageidaujamus plaukus. Be daugelio kitų medžiagų, jie taip pat naudojami dezinfekavimo produktams, skysčiams nuo rasojimo, klijams, emulsikliams ir audinių minkštikliams. Kai kuriais atvejais šie junginiai gali būti toksiški arba kelti pavojų sveikatai, atsižvelgiant į juose esančias medžiagas, todėl naudotojams patartina perskaityti etiketes, kad įsitikintų, jog jie naudojami tinkamai.
Šis terminas taip pat vartojamas medicinos bendruomenėje, konkrečiai nurodant medžiagą, kurią išskiria plaučius dengiančios ląstelės. Plaučių paviršinio aktyvumo medžiaga palengvina žmonių kvėpavimą, nes sumažina paviršiaus įtempimą plaučiuose. Jei šios medžiagos nepatektų į plaučius, žmonėms būtų sunku kvėpuoti, o kvėpavimas būtų daug triukšmingesnis. Daugelį neišnešiotų kūdikių kvėpavimo problemų sukelia paviršinio aktyvumo medžiagos trūkumas, o kai kurios retos plaučių ligos taip pat gali trukdyti jos gamybai ir veikimui.